Žuvys

Atgal

Juodasis amūras

Žuvis, užauganti iki 120 cm. Gyvena 20 m ir daugiau. Juodojo amūro kūnas yra kresnas, storašonis. Nugaros paviršius juodas, šonai tamsiai pilki, papilvė šviesiai pilkšva. Pelekai tamsūs. Amūrai yra augalėdės žuvys. Kuo didesnis amūras tuo daugiau jis valgo. Kadangi šios žuvys minta augalais jos padeda palaikyti tvenkinyje švarą. Amūrai yra tikri vandens sanitarai. Jie valgo moliuskus, sraiges. Taip pat amūrus reikia šerti specialiai karpiams bei karosams skirtu pašaru. Juodasis amūras yra gėlavandenė žuvis. Juos reikia laikyti kuo šiltesniame vandenyje. Tvenkinio gylis kuriame laikote šias žuvis turi būti 5 -10 m gylio. Šios žuvys subręsta sulaukę 7-9 metų. Jos neršia tik vieną kartą metuose. Vandens temperatūra tūrėtų būti nemažesnė 20°. Kasmet yra padedama apie 1,5 milijono kiaušinėlių.

Karosas

Karosai labai panašūs į karpius, priklausantys karpinių šeimai. Nuo karpių skiriasi nugaros peleku bei ūsais, kurių karosai neturi. Karosų kūnas aukštas ir plokščias, stambiais žvynais. Įprastai šios žuvys būna varinio ar auksinio atspalvio, rečiau pilkos ar netgi žalsvos spalvos. Tai lėtai auganti žuvis, apytiksliai užauganti iki 30 centimetrų ilgio ir sverianti nuo 0,5 iki 2 kg. Karosai sugaunami tvenkiniuose, ežeruose, upėse, tačiau vengia šalto, greitai tekančio vandens. Minta smulkiais gyviais ir augalais. Didesni karosai gali suėsti ir mažesnes žuvis. Neršia gegužės – birželio mėnesį. Žiemą karosai taip pat rausiasi į dugną ir čia žiemoja. Taigi, karosus galima auginti tik tuose vandens telkiniuose, kurie neįšąla iki pat dugno.

Atgal     Į viršų